—/\..\/../\..\/../\
Tai yra teksto įrašas – audiovizualaus įrašo ieškoti Contribee ir Youtube —\/../\..\/../\..\/
Sėdžiu sau trobos palėpėje ir žiūriu į seną liepą priešais – didelę ir vešlią tokią, tris kart už tvartą aukštesnę ir klausiu savęs: ar tai Gyvybės medis? Na, tas pats kur amuletuose išdegintas.
Etnologė Pranė Dundulienė pastebi, kad liepa, tai ypatingas medis senovės lietuvių kultūroje, į kurį pati likimo deivė Laima atskrisdavusi gegutės pavidalu pabūvoti ir kam lemtį iškukuoti (Dundulienė, 2008, p. 114).
Medis, tai kas suteikė dievams ir žmonėms būstą, medžiagą įrankiams, šilumai ar net vaistams, kartu buvo ir kolektyvinės fantazijos vaizdinys, metafizinio pasaulio centras, menantis pirmapradžio chaoso paskirstymą į tris pasaulio dalis: viršutinę, vidurinę ir žemutinę.
Žmogus, jo ir jos egzistencijos paviršutiniškumas, buitiškumas, gilumas ir paslaptingumas tapatinamas su pasaulio ar gyvybės medžiu. Šie simboliniai, mitologiniai ir psichologiniai motyvai nors skirtingi, bet yra pavyzdžiai to paties archetipo – tai per amžių amžius trukusios žmonių materialaus ir dvasinio ryšio su aplinkine gamta patirties nuosėdos psichikoje. Pašėlęs konceptas, bet mums bendraujant jis išlėto atsivers.
Gyvybės ar pasaulio medis jungdamas viršų ir apačią, dangų ir požemį, šviesą ir tamsą, gyvųjų ir mirusiųjų pasaulį, praeitį, dabartį ir ateitį, šis medis tampa simboliu, universaliu daugiaprasmiu ženklu, intelektui prieinamu įrankiu dvasinėms kontempliacijoms patirti.
Universalus vaizdinys
Daugybė tautų iš įvairiausių kraštų savose mitologijose vaizduoja medį – ar tai gėrio ir blogio pažinimo medis Edeno sode, Visatą palaikantis ir jungiantis Igdrasilas ar Bodhi medis po kuriuo Sidharta tapo patyrusiu nušvitimą, jei įvardinsime tik kelis. Žmonės kadaise miegoję medžiuose, jis saugojęs juos nuo grėsmių miego metu – apie tai papasakosiu kada vėliau. Pasaulio medžio vaizdinys mene plėtojosi jau akmens amžiuje ir įsitvirtino žmogui įvaldžius žalvarį. Visa.tos kilmės ir specifikos aiškinimui medis pasitelktas Europos, Indijos, Pietryčių Azijos, Kinijos, taip pat Naujojo pasaulio senosiose kultūrose (Dundulienė, 2008, p. 15). Lietuvių mitologijoje pasaulio medis, tai pasaulio harmonijos paslapčių, išminties, žinojimo ir gyvybingumo šaltinis, kūrį mūsų kultūrinė savimonė mena iki šių dienų, tačiau kiek ši protėvių ir promočių filosofija ir išmintis yra sąmoninga mumyse? Tuo pačiu, ar tai nėra visų kartų proamžiška užduotis atrasti vėl ir vėl gelmę tame ką priimame už duotybę?
Kitą kartą
Aptarsime Gyvybės medžio apraiškas lietuvių mene ir tautosakoje, pažvelgsime į bendresnes jo metafizines ir egzistencines prasmes.
—/\..\/../\..\/../\..\/../\..\/../\—
Tai buvo pirmasis trumpo straipsnio formato įrašas. Neesu srities diplomuotas ekspertas, bet man idomu kas gi slypi kultūriniuose dvasios ar psichikos kloduose į kuriuos veda senųjų amžių mūsų protėvių ir promočių vėjai. Gilinsiuosi į tai ir toliau, kursiu įrašus ir dalinsiuos atradimais ar įžvalga viena kita. Jei tau buvo įdomu, prenumeruok mano veiklą Contribee platformoje, kad ir už 1 eurą per mėnesį ir gauk naujausius audiovizualius įrašus pirmas ar pirma. Kiek vėliau jais dalinsiuosi viešai, nes manau, kad visi gilinimaisi į tai kas bendra ir turi būti bendrai prieinami visų. Nepasikuklinsiu ir priminsiu, kad šią mano veiklą po NAMATA vardu galite paremti ir vienkartinėmis paramomis ar įsigydami rankdarbius, kuriais siekiu kito tikslo, kad mūsų namuose protėvių ir promočių raštai nebebūtų retenybė. Taigi, ačiū už tavo dėmesį ir laiką, čia buvo Ugnius ir iki kito karto.
Literatūra:
DUNDULIENĖ, P. (2008). Gyvybės medis lietuvių mene ir tautosakoje. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.